‘Kaip tu taip greitai išsirinkai vyrą? Aš pusrytinį kruasaną renkuosi ilgiau. Su abrikosais ar pistacijom? Su pistacijom ar abrikosais?’ Tokios temos vyniojosi, kai turėjom Mimozų žygį aplink Platelių ežerą.
Bet iš tikro!
2022 metus pasitikau būdama šviežiai single. Gyvenau Vilniuj, Ozo parke. Viena kaip pirštas.
2023 metų vidury jau buvau susituokusi su Ignu ir gyvenau Londono suburban life — su rožynais, voveriukais ir gigantiškais Sunday roastais, po kurių namo ne eini, o riedi kaip arbūzas.
Kaip taip susidėliojo, aš nežinau.
Leap of faith? Agresyvus šuolis į nežinią, kai neaišku, kas laukia kitoj pusėj.
Kai pagalvoju daugiau (o kartais aš PAGALVOJU daugiau), mes žiauriai dažnai nežinom.
Nors būdama 18-os metų galvojau, kad žinau viską. (Ha.)
Šiandien aš net nežinau, kokią hidden agendą turi sukulentas mano virtuvėj.
Sukulento istorija tokia, kad jis gyveno ant palangės, augo augo ir išaugo baisiai didelis. Tada Ignas išsitraukė žirkles ir nukirpo jo viršūnę. Sukulentas į tai atsakė ‘nelįskit prie manęs’ — ir be ceremonijų pradėjo auginti naują viršūnę.
Nukirptą dalį padėjau į vazoną, likusį nuo kito augalo. Ir jis ten išleido šaknis — tai panašu, kad dabar auginsim du sukulentus. :D
Aš galiu įsivaizduoti, kad esu viską išmananti savo gyvenimo šeimininkė, kuri yra maksimaliai IN CONTROL. Bet bijau, kad tai būtų melas, turint omeny, kad aš net sukulento nesukontroliuoju.
Dešimtmetį aš buvau rašytoja, o dabar redaguoju — kas yra daaaaug tingesnė veikla. Gauni tekstus ir pretenzingai baksnoji pirštu: VISKAS BLOGAI.
Man užtruko 10+ aktyvaus rašymo metų, kad suvokčiau vieną keistenybę.
Gali paimti saują plikų faktų. Ir iš jų sukurti 100 skirtingų istorijų.
100 skirtingų istorijų iš tų pačių kelių faktų, ir visos jos atrodys teisingos.
Prisimenu vieną old-schoolinę verslo konferenciją. Joje šnekėjau su buvusia kursioke (kurį laiką kartu ir dirbom).
Čia buvo tas nejaukus variantas, kai amžinybę planuoji susitikimą, bet jis kažkaip vis tiek sugeba neįvykti. Kažkam iš mūsų prasidėjo alergija, kažkam trūko vamzdis, kažkas susipainiojo-pramiegojo-pamiršo (tarkim, kad ne aš).
Mąstau, gal kada parašysim bendrą knygą pavadinimu ‘1000 priežasčių nesusitikti’.
Žodžiu, kai konferencijoj netyčia susidaužėm kaktomuša (abi su kavukais ir trikampiais sumuštiniais), buvo praėję daugiau metų, negu norėtųsi pripažinti.
Metas catch-upui.
Ji sako (cituoju laisvai):
‘Prieš 3 metus viskas atrodė žiauru. Pirma problema: mane atleido iš darbo. Kita problema: tuo pat metu turėjau siaubingai užsitęsusias, nervus tampančias skyrybas.’
(Trečia problema — here and now — buvo ta, kad trikampis sumuštinis aptrupino mano kelnes, beeeet mes ne apie tai).
Ji tęsė: ‘O dabar atrodo, kad tas etapas, kuris buvo PRAGARAS, iš tikro buvo didžiausia dovana! Jeigu manęs nebūtų atleidę ir jeigu nebūčiau išsiskyrusi, šiandien tikrai skęsčiau depresijoj. Būčiau įstrigus. O dabar džiaugiuosi. Viskas super.’
Ir klausantis tikrai atrodė, kad viskas super. Ji pradėjo savo verslą ir atrado hikinimo fanų bendruomenę, su kuria apkeliavo nemažai šalių. Be to, toj bendruomenėj sutiko kažkokį fainą džentelmeną (apie jį daug nekalbėjo — gal drovėjosi, o gal bulkos trupinius nuo kelnių rankiojanti Milda nepasirodė svajonių klausytoja).
Bet žiūrint į pačią istoriją: esmė čia ne ta, kad ‘bad story’ išsivyniojo į ‘good story’. Intriga tame, tai kad šita BLOGA ISTORIJA — blessing in disguise pati savaime.
Tik tą sunku matyti, kai žiūri visai iš kito kampo. Atleidimas iš darbo — dovana? Tuo metu, kai sakai bye bye Urtei iš HR ir krauniesi savo sukulentus į kartoninę dėžę, taip nebūtinai atrodo.
Ir svarstau, kad gal verta praktikuoti tokį attitude: GALAS ŽINO.
Sukulentas išaugo itin aukštas. Gerai ar blogai? Galas žino.
Ignas nukirpo jo viršūnę. Gerai ar blogai? Galas žino.
Iš nukirptos viršūnės išaugo antras sukulentas. Gerai ar blogai? Galas žino (bet faktas, kad man smagu).
Vis dėlto įdomiausia yra stebėti žmones, kurie turi FIERCE TRUST.
Tą radikalų tikėjimą, kad ‘pasaulis yra mano pusėj’.
LUCK IS ON MY SIDE.
Geriau pamąsčius, gal visgi praktikuosiu šitą.
Šiandien įvyko X, šiandien įvyko Y.
X geras, Y blogas, o gal atvirkščiai?
Galas žino.
Bet renkuosi mąstyti, kad viskas dėliojasi taip, kaip reikia.
Ah, bet jau gana filosofijų — metas pakalbėti apie tikrai RIMTUS DALYKUS. Atsakau apie pusrytinį kruasaną!
Reikia visada, VISADA imti su pistacijom.
Thank me later. xx
