‘Nauji metai – naujas aš’ nėra mano tema.
Sezonas, kai labiausiai norėdavosi pokyčių, standartiškai būdavo ruduo.
Gal dėl traškaus oro ir vėjy nostalgiškai šokančių lapų. Gal dėl to, kad daaaug metų studijavau ir kiekvienas ruduo asocijuodavosi su nauju chapteriu. Gal dėl gimtadienio, o gal dėl šimto kitų priežasčių.
Geltonam puodely šąla mano Earl Grey. Sode mažylis voveriukas šėlsta su riešutu. Ir mąstau, kad pokyčiai apskritai neprivalo būti kalendoriniai.
Man patinka idėja apie RIPE TIME, kuris ateina… kada ateina. 😃
Pvz., kas vakarą valgom glazūruotas spurgas su pabarstukais. Taip taip, suprantam, kad tai nėra geriausias įprotis.
Bet riebi burnoj tirpstanti spurgytė teikia tooookį malonumą!
Pokyčiui gal dar ne laikas.
Norisi spyriotis. Norisi rikiuoti šimtą paaiškinimų, kodėl vakarais saldus kąsnis (ir dar, ir dar vienas) mums YRA BŪTINAS.
Tada kažkuriuo metu situacija truputį pakinta.
Mes vis dar valgom tas pačias spurgytes… jaučiam tą patį saldumą… bet kažkas nebe taip.
Nebepagaunam už uodegos to momento, kai jaučiam max pasitenkinimą.
Malonumas iki galo nebeCLICK’ina.
Dabar yra RIPE TIME. Mes pakankamai tvirti. Ir įprotis pakankamai prinokęs, kad jį nuraškytume.
Tai geras metas atsisveikinti su dalykais, kurie nebetarnauja.
Pokytis lengvas, nes time is right.
Time is ripe.
Versti naują puslapį lengviau, kai mūsų troškimai yra ramūs, prisirpę ir unrushed.
Ateina laikas, and we know.
We JUST know.
O iki tol galima mėgautis dabartiniu kąsniu, dabartiniu chapteriu… ir nespausti savęs taip stipriai. 😉
