Sėdžiu prie laptopo. Scrollinu LinkedIn’e. Valgau vyšnias. Kauliukus dedu į nedidelę krūvelę, gražiai ir tvarkingai.
Perskaitau tris posto sakinius. Įsidedu sultingą uogą į burną. Tada į galvą šauna keista mintis: jeigu dabar spjaučiau kauliuką į bet kurią pusę, turbūt pataikyčiau ant AI generuoto posto. Nieko nepadarysi, toks gyvenimas, beeet siautėti niekas nedraudžia (ką aš ir darysiu). 😀
Aš nesu alergiška vyšnioms, salierams ar žemės riešutams.
Bet BS pilni socialiniai tinklai yra dalykas, kuris mane tikrai alergizuoja.
Neseniai kalbėjau su draugu, kuris turi labai hardcore požiūrį į postinimą online. Jis sako, kad žmonės, kurių verslo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo postinimo socialiniuose tinkluose, yra įdomioj padėty (įdomioj = nedėkingoj).
Čia kaip egzotinių šokių šokėja naktiniame klube. Viena bėda, kad aplink stulpą ji privalo suktis vis greičiau. AI sugeneruoto turinio daugėja eksponentiškai + algoritmas prioritetizuoja vis aštresnį, vis labiau poliarizuojantį contentą. Šitoj marmalynėj sunku laimėti – you have to shake your 🍑 harder & harder.
Vienas dalykų, kuriuos dabar noriu daryti – padėti žmonėms ‘nulipt‘ nuo algoritminio stulpo. Iš dalies čia toks moralinis reikalas, turint omeny, kad didžiąją savo karjeros dalį dirbau su soc. tinklais. Tiek metų skatinusi žmones suktis digital erdvėj kuo efektyviau, šiandien noriu padėti ištrūkti iš užburto rato. Ypač paslaugų verslams ir solo ekspertams, kurių laikas per brangus feisbukiniam BS.
Jei daug laiko praleisim klausydamiesi marketingo guru patarimų, jie ims skambėti kaip echo chamber. Atrodo, kad visų problemų sprendimas yra vienas: DAUGIAU CONTENTO, DAUGIAU CONTENTO, DAUGIAU CONTENTO.
Guess what, žmonėms dabartiniai turinio kiekiai jau per gerklę lenda. Vargina irtis per begalinius kiekius šlamšto, kad rastum porą perliukų. Žmonės jaučiasi kaip zombiukai šitą turinį vartodami, o ekspertai jaučiasi kaip zombiai turinį generuodami. Bet šita mašina vis tiek sukasi. What the heck?
Ekspertams reikėtų atsimokyti vieno dalyko, kurį kažkas kažkada jiems įsūdė: kad digital erdvėj jie turi žaisti pagal influencerių playbook’ą. Postink kaip influenceris, dokumentuok kiekvieną savo žingsnį, parodyk visai auditorijai, ką šiandien valgei pusryčiams.
Bet čia absurdas.
1. Visų pirma, ekspertai to daryti nenori.
Mąstau apie ekspertus, kuriuos pažįstu. Kai kurie yra labiau hands-on žmonės, kaip dizaineriai ar programuotojai. Kiti yra mažiau hands-on, kaip konsultantai ar koučeriai. Sakyčiau, kad 9 iš 10 neturi jokio noro non-stop’u kepti turinį.
Šitie žmonės nori savo ekspertiškumu padėti kitiems. Ko jie nenori, tai kuistis su nuolat besikeičiančiais algoritmais. Ir paskui dar dylinti su aftermath – kai reakcijų per mažai, nerimauji WHY, kai per daug, į komentarus sušoka gauja botų ar šiaip diskusijų mėgėjų (dažnai tai tiesiog priekabių ieškotojai, turintys per daug laisvo laiko).
Socialinių tinklų toksiškumas nėra išgalvotas. Jis nėra ‘all in your head’. Buvo laikas, kai intensyviau domėjausi skaitmenine psichologija (cyberpsychology), ir viena iš šiurpiausių temų buvo būtent asmenybės virsmas į tamsiąją pusę. Skaitmeninės erdvės provokuoja tapti įžūlesne, radikalesne savo versija.
Gal kažkam ir norisi dealinti su šitais radikaliais kritikais. But count me out. 😀
2. Antra, ekspertai to daryti neturi.
Influenceris uždirba iš masių dėmesio.
Ekspertui nereikia masių. Daugybės nedomina statusas ir populiarumas. Jeigu žmogus neturi troškimo buildinti masyvią online imperiją, jam negalioja influencerio taisyklės. Tai visai kitas žaidimas. Ekspertui užtenka saujos klientų, su kuriais gera dirbti (ir kurių gyvenimus, hopefully, galima pakreipti į geresnę pusę).
Ekspertui geriau postinti mažiau, bet su stipresniu POV. Visai nebūtina TikTok’o šokiais linksminti tūkstančių nepažįstamų žmonių online. Jei dar paprasčiau: mažiems brandams su ribotais ištekliais galima elgtis kaip anti-influenceriams… ir nesukti dėl to galvos.
Būtent taip ir atrodo mano dabartinis fokusas: padėti solo profesionalams buildinti evergreen assets (tokius kaip long-form blogo įrašai, email listas ir pan.). Tokius, kurie padėtų palaikyti stabilius klientų srautus, net jei nesi 24/7 prilipęs prie ekrano.
Tokia mano low-tech utopija šiems moderniems laikams.
Jei žmogus leis sau vidury dienos turėti saldų nap’ą, čia bus the ultimate cherry on top. 🍒
